Kaip neuromoduliacija veikia mūsų kūną ir smegenis, ar juntamas efektas yra ilgalaikis, šiųmetei „Login“ skirtoje tinklalaidėje papasakojo medicinos centrų „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas ir bendrovės „Pulsetto“ įkūrėjas bei generalinis direktorius Vitalijus Majorovas.
– Vitalijau, kaip praktiškai veikia šis metodas – kaip elektra stimuliuojamos smegenys?
– Visa ši industrija sudaryta iš dviejų dalių: yra invaziniai ir neinvaziniai aparatai. Invaziniai, implantuojami, gydo tam tikras ligas. Turbūt vienas garsiausių, kurį turi apie 3 mln. gyventojų, yra širdies stimuliatorius. Yra ir smegenų, ir nervo klajoklio stimuliatorių, kurie gydo epilepsiją, yra į nugarą implantuojamų stimuliatorių, kuriais gydoma, kai nebepadeda vaistai.
Neinvaziniai – per odą veikiantys stimuliatoriai. Garsiausias tokių yra TENS – raumenų stimuliatorius, kuris naudojamas reabilitacijoje, pavyzdžiui, kai norima padidinti raumenų tonusą, juos atgaivinti. Yra įvairių veikimo principų. Vieni jų tiesiog blokuoja skausmo receptorius, kiti keičia tam tikras smegenų bangas.
Savo rankose turiu vieną tokių įrenginių. Jis dedamas ant kaklo, skleidžia signalą, prasiskverbia per raumenį į nervą klajoklį ir tokiu būdu aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą. Skirtingi veikimo principai, bet jie iš esmės atlieka tą pačią funkciją kaip vaistai.
– Valerijau, iš medicininės perspektyvos – kaip neuromoduliacija veikia mūsų kūną, smegenis, kas tą akimirką vyksta mūsų kūne?
– Gal pradėčiau iš kitos pusės. Iš principo mes tuos pačius mechanizmus, signalus, impulsus ir taip generuojame. Neuromoduliacija nesugeneruoja nieko naujo, ji tik pastiprina. Arba, pavyzdžiui, jei reikia atstatyti ritmą, kai raumuo nebejudinamas dėl neurologinių ar ortopedinių pažeidimų, jis judinamas pasitelkiant elektrą.
Jeigu galime ką nors padaryti fiziologiškai, tai tikrai visada bus efektyvesnis ir naudingesnis procesas. Iš principo visa tai – nieko naujo, seniai naudojama. Galbūt dabar, pažengus technologijoms, tai tampa prieinama, saugu ir atranda savo vietą. Bet ko labai dažnai pasigendu – kad tai neatstoja mūsų fiziologijos.
Pavyzdžiui, sėdėdamas ir klausydamas Vitalijaus, aš stimuliavau savo nervą klajoklį, nors niekas to nepastebėjo, nes tai dariau kvėpuodamas pilvu. Ir tai turi kur kas didesnį efektą. Jeigu užtenka to, kad visą dieną kvėpuosiu pilviniu kvėpavimu ir dirginsiu nervą klajoklį, galiu tuo ir užsiimti. Jei man tai nepavyksta, yra perteklinis stresas, tas aparatas gali duoti savo efektą. Taigi atsakant į jūsų klausimą – neuromoduliacija papildo mūsų tuos pačius arba trūkstamus, arba nepakankamus nervinės sistemos veiklos impulsus, bet jokiais būdais jų neatstoja.
– Kokie žmonės dažniausiai naudojasi tokia neinvazine neuromoduliacija?
V. Majorovas: Gydytojas teisingai sako, tai, kaip ir bet koks papildas, nėra burtų lazdelė. Tik tiek, kad kartais dirbame su ekstremumais ir žmonėmis, kurie ieško trumpesnių kelių. Tu gali medituoti, daryti kvėpavimo pratimus, bet tu gali tiesiog užsidėti kažkokį įrenginį ir daryti kitus darbus, tau nereikia koncentruotis, tarkime, į kvėpavimą. Tokiu būdu rezultatai pasiekiami kur kas greičiau, nei, pavyzdžiui, 20 minučių atliekant kvėpavimo pratimus.
Mūsų didžioji dauguma klientų yra Amerikoje. Pradiniai buvo biohakeriai, kurie norėjo save optimizuoti ir ieškojo įvairiausių trumpesnių kelių. Bet dabar didžioji dalis klientų turi tam tikrus chroninius dalykus: panikos atakas, nemigos problemas ir pan. Ir jiems tai yra vienas įrenginių, kuriais naudojasi ir jiems padeda. Nesakau, kad tai yra stebuklas.
Situacijų turime begales. Neseniai viena Lietuvos klinika žmogui atliko magnetinį rezonansą, o tas žmogus turi klaustrofobiją. Jam reikia suleisti raminamuosius vaistus, bet su šiuo aparatu jis 25 minutes išbuvo ramiai. Turime ir pokerio žaidėjus – jie sveiki žmonės, bet sėdint prie stalo per žaidimą jų pulsas yra toks aukštas, kad paskui jie nepastebi tam tikrų smulkmenų, kurios labai svarbios žaidžiant pokerį. Naudodami šį aparatą jie šiek tiek susimažina širdies ritmą.
Turime situacijų, kai žmonėms tiesiog pasireiškia labai stiprios panikos atakos. Taigi tų situacijų daug ir jos individualios. Bet faktas, kad visada reikia pradėti nuo fiziologijos. Ir, kai kalbame apie ilgaamžiškumą, pirmiausia kalbame apie mitybą, miegą, fizinę veiklą. Tai yra pagrindas, kurį pirmiausia reikia susitvarkyti, o tada jau galima prisidėti tuos papildomus įrankius.
– Tas pokytis, apie kurį kalbate, ar jis yra trumpalaikis, veikia tol, kol esu užsidėjęs aparatą?
V. Majorovas: Darome daug tyrimų, matome momentalų tam tikrų biomarkerių pokytį, kalbant apie širdies ritmą, taip pat matome labai momentalų dalyką esant galvos skausmui. Ar lieka ilgalaikis efektas, mums dar reikia pakankamai duomenų, kalbant konkrečiai apie šį aparatą. Bet yra kitų aparatų, kurie jau turi pagrindimą, kad jie, pavyzdžiui, gali padėti esant klasteriniams galvos skausmams, jų poveikis – ilgalaikis.
V. Morozovas: Galėčiau papildyti. Labai dažnai tam, kad tu galėtum parašyti, jog tavo aparatas ar preparatas, veikia, tau reikia praeiti tam tikrus tyrimus. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad simpatovagalinis balansas, būtent kaip galėtų padėti šitas aparatas, turi milžinišką efektą organizmui, ir netgi toks dalykas kaip kvėpavimas, pritūpimų padarymas, simpatinio tonuso sumažinimas pasitelkus fizines medžiagas yra mažiausiai dešimt metų minimas visame tame kontekste, kur tiktų ir ilgaamžiškumo tema. Tai yra degeneracinės ligos, Alzheimerio, Parkinsono liga, širdies ir kraujagyslių ligos, kraujagyslinė demencija, pokovidinis sindromas. Visur yra vagalinio tonuso padidinimas, simpatinio pamažinimas, ir vienareikšmiškai ilgalaikis efektas tam yra.
Ar labai skiriasi, tarkime, mano taikomas pilvinis kvėpavimas ir šis aparatas, greičiausiai nelabai. Metodologiškai yra visiškai kitaip, nervo klajoklio dirginimas – tas pats: galime ausį dirginti, akių obuolius paspausti, miego arteriją padirginti, gausime tą patį efektą. Turbūt kliniškai tas poveikis būtų ilgalaikis ir tikrai efektyvus. Tam, kad Vitalijus galėtų parašyti tai prie savo aparato, jis turi atlikti tam tikrus stebėjimus, grynai teisiškai. Bet iš medicininės pusės, sakyčiau, tikrai galėčiau pacientui rekomenduoti.
– O ar rekomenduotumėte profilaktiškai? Tarkime, man nieko neskauda, gerai miegu ir pan.
V. Morozovas: Jeigu turite atliekamų finansų, laiko, viskas gerai, placebas veiksmingas apie 40 proc. (juokiasi). Ir dar čia daug ritualo, tai irgi prisideda. Tai viskas gerai, jeigu tai pagerintų jūsų savijautą. Bet, jeigu jūs žadate dirbti stresuotą darbą, rytais pabusti su penkiais puodukais kavos, vakare užmigti vartodamas alkoholį, ir visam stresui nuimti – tik tas aparatas, tai tikrai ne.
V. Majorovas: Labai teisingai pasakė. Mes turime tokių klientų, kurie užsideda aparatą, vartoja alkoholį ir tikisi, kad įvyks stebuklas. Supratome, kad mums reikia ir edukuoti, ne tik kalbėti apie aparato naudojimą, bet ir apie bazinius dalykus: kaip išsimiegoti, kaip kvėpuoti, pamedituoti ir pan., nes negali tikėtis stebuklo, jei darysi netinkamus dalykus.
– Ar yra žmonių, kuriems reikėtų susilaikyti nuo tokios stimuliacijos?
V. Majorovas: Jeigu turi kokius nors metalinius implantus, jau yra rizikos veiksnys. Su nėščiosiomis beveik nėra jokių tyrimų, todėl joms tiesiog nerekomenduojama to daryti. Kalbant apie mūsų temą, nervą galima perstimuliuoti, jeigu stimuliuosi labai daug, pavyzdžiui, dvylika valandų per parą.
– Mes daugiausia kalbame apie neinvazinę smegenų stimuliaciją. O kaip yra su invazine stimuliacija? Pavyzdžiui, Elono Musko „Neuralink“ dabar irgi juda ta linkme. Ką medicina sako apie tą invazinę stimuliaciją elektra?
V. Morozovas: Visi neinvaziniai aparatai, ar kalbame apie nervo klajoklio, ar smegenų stimuliavimą, JAV Maisto ir vaistų administracijos (angl. „Food and Drug Administration“) nėra patvirtinti gydymui, bet leisti naudoti kaip pagalbinė priemonė, jeigu gaunamas efektas. Kalbant apie gydymą invaziniais aparatais, šiandien jokių leidimų tam nėra.
V. Majorovas: Ką daro Elonas, yra ilgalaikiai – 10–15 metų – projektai. Jis nori išgydyti neregystę, paralyžių. Bet invazinių aparatų rinka jau egzistuoja, yra apie 200 tūkst. žmonių pasaulyje, kurie turi nervo klajoklio implantą kaklo srityje, kuris epilepsijos metu įsijungia ir kontroliuoja traukulius. Yra daug smegenų stimuliatorių, ypač dėl Parkinsono ligos. Yra viena įmonė su Kevinu Tracey priešaky, kurianti aparatą, kuris būtų implantuojamas į kūną artritui gydyti.
Nereikia supriešinti farmacijos ir elektros stimuliatorių gamintojų. Yra padarytas tyrimas, kuris parodė, kad artritą efektyviausiai gydo, jei pirma vartoji vaistus, o paskui taikai stimuliaciją. Tad tie aparatai nėra tik alternatyva vaistams. Manau, kad šių industrijų sinergija ateityje tik stiprės, jie nėra priešai, o kaip tik vienas kitą papildo. Ir tų invazinių stimuliatorių vis daugėja.
– Sportininkai irgi vis dažniau vartoja vadinamąjį neurodopingą, kai bando stimuliuoti savo nervus, raumenis. Ar įmanoma pagauti tuos, kurie taiko neurodopingą, ar jį reikėtų drausti?
V. Majorovas: Buvo situacija, kai Vankuverio olimpinė komanda naudojo stimuliatorius, kad sumažintų stresą, ir MMA kovotojai naudoja, kad būtų smūgio jėga, ir ilgų distancijų sportininkai, kad greičiau atsistatytų. Antidopingo asociacija kaip ir nelabai gali prikibti, nes visa tai yra legalu. Iš etinės pusės žiūrint – gal ir nelabai, nes užtikrina tam tikrą nelygybę, iš kitos pusės – tai yra įrankis, kaip ir šaltos vonios ar ozono terapija. Taigi čia klausimas, kaip pažiūrėsi – ar kaip į įrankį, ar kaip į etinį dalyką.
V. Morozovas: Bet vėlgi, tai, kad naudosi aparatą, nereiškia, jog bėgiosi taip greit kaip Boltas. Ir, reikia suprasti, kad, jei pats nedirbsi, neįdėsi savų pastangų, elektros stimuliacija vargu, ar padės. Arba visiškai priešingas variantas – kai raumuo nebeveikia dėl tam tikrų ligų, elektros stimuliacija gali būti vienintelis būdas, priversiantis tą raumenį judėti.
V. Majorovas: Čia vėl ekstremumai. Vien dėl stimuliacijos nepradėsi geriau bėgioti, jeigu apskritai nebėgioji. Bet norint padaryti 1 proc. skirtumą, o tai aukšto meistriškumo sporte reiškia didžiulį galutinį skirtumą, tokie įrankiai gali kažkiek prisidėti.
